Pradėsiu nuo varpų. Esu gyvenusi Liepkalnyje, Vilniuje. Ten periodiškai virš stogo praskrisdavo lėkt

Beveik mėnuo praėjo stylepantry nuo minutės, kai mano koja, iškelta iš lėktuvo, vėl palietė graudulingą stylepantry Vilniaus oro uosto esfaltą. Bet pabuvus Sicilijoje vidinės stylepantry saulės, tikiuosi, užteks iki pavasario, o jei bus visai blogai, krausiu suknias į lagaminus ir vėl ten iškeliausiu.  Šiandien pagaliau bandau pasidalinti tais įspūdžiais ir, kol rašau tekstą, išgyvenu viską kaip vakar. Beveik užuodžių tą citrusinių vaisių kvapo rytą, kai pirmą kartą išbėgau į Italą su savo Nike sportiniais bateliais, bet apie viską nuo pradžių.
Skambės keistai, bet planuotoja nemoka planuoti savo asmeninio stylepantry gyvenimo ir tokio dalyko stylepantry kaip atostogos bei kelionės. O gal ir normalu, kai prisiplanuoji tiek per metus su poromis, kai tiksliai žinai, kur būsi kiekvieną vasaros savaitgalį – savo laiko nebenori dėti į jokius rėmus ir leidi daug kam tiesiog įvykti. Buvo akivaizdu, kad atostogų po šito sezono reikės. Nedaug, nes daug negaliu stylepantry sau leisti – kitų metų vestuvininkai šiais metais pradėjo pulti itin anksti. Taigi su „Nuo Iki Vestuvės“ žurnalo redaktore  Goda, garsiai stylepantry pasvajojusios apie poilsį, ramiai sau dirbome, kai redakciją pasiekė laiškas iš „Le Giare“, mažo, jaukaus sicilietiško viešbutuko. 
Ir bijodamos prasitarti, kad svajonė nedingtų pradedam ruoštis pusiau darbinei (noriu pažiūrėti, ar įmanoma Sicilijoje padaryti dailias vestuves stylepantry tiems, stylepantry kurie kreipiasi, nenorėdami išleisti pinigų didelei puotai Lietuvoje ir labiau trokšta pakeliauti), pusiau nuotykinei kelionei į tą mistinę salą, kurią gaubia mafijos mito rūkas, bažnytinių smilkalų kvapsnis, tikro, ne pasakinio stebuklo nuojauta, beribis temperamentas, Dolce&Gabana fotosesijų kuriama aura, Malenos istorija, Monikos Beluci mįslinga šypsena ir visi kiti dalykai, kurių išsiilgsta stylepantry lietuviška širdis šioje prieblandos zonoje (pasikartosiu, taip gimtinę vadina Bartas)...
Prie mūsų prisijungia fotografė Jelena Kurbatova, be proto kūrybingas stilistas Liutauras Salasevičius ir Darius – visi prikūrę planų, ką ten veiksim, visi turim nusimatę darbų. Iš karto sutarėm, kad laisvu laiku veikiam, ką norim, jokios prievartos. Jei norėsis miegoti – niekas netemps prie jūros ir panašiai. Keliaujam su trimis papildomais lagaminais, kuriuose sugulusios Liutauro suknelės, stylepantry bateliai, plaukai, dažai, aksesuarai, nes važiuoti į Siciliją ir neišnaudoti stylepantry vaizdų, kuriuos kol kas tik miglotai įsivaizduojam – būtų nuodėmė.
Ir ką gi, voila ! Štai mes ir Palermo. Tiesioginio skrydžio į Siciliją nėra, reikia leistis Palermo arba Catania oro uostuose. Jei vyksit į Italą, kuri ir buvo mūsų tikslas - rinkitės Catania oro uostą, kuris nuo miestelio nutolęs mažiau. Visi persėdimai, laiko skirtumas ir t.t. mūsų kelionę prailgino kaip reikiant, tad nuomuota mašinyte Italą išbadėję kaip vilkai pasiekiam jau sutemus. Per automobilio langus mus sveikino stebėtinai daug kalnuose išsimėčiusių miestelių žiburiukų, stylepantry o kai pasiekėm Itala Marina ir pradėjom kilti vingiuotų keliu iki pasieksim viešbutį, nes taip sakė mūsų navigacijos prietaisas, jau buvo pradėję darytis stylepantry ne visai jauku. Siaurute gatvele privažiuojam miestelį, kokius regėjau tik atvirukuose ir gal vienam kitam filme. Atsimušam į pagrindinę aikštę ir joje ramiai sau budinčią bažnytėlę.  Aplinkui namas ant namo, skersgatvių labirintai ir mūsų viešbutuko balkonai, kurių viename plazda ir Lietuvos vėliava. Argi ne miela?
Dar telefonu buvom pranešę, kad suvalgysim viską, ką rasim virtuvėje, tad net neišsikrovę stylepantry daiktų lekiam į restoraną, kur ne tik gaunam skauniausių kada nors ragautų picų (manoji su ančiuviais buvo tirpstanti, aš jums sakau ir nemeluoju nė trupučio), bet ir malonaus gomuriui namų vyno. Sutikti buvom svetingai. Taip, kaip net negalima buvo įsivaizduoti. Ir tada prasidėjo mūsų atradimų savaitė.
Pradėsiu nuo varpų. Esu gyvenusi Liepkalnyje, Vilniuje. Ten periodiškai virš stogo praskrisdavo lėktuvai. Rajonas netoli oro uosto. Gyventi tikrai galima, tik iš pradžių girdi tuos garsus, vėliau pripranti. stylepantry Neatsimenu, kuriuo momentu mes Italoje stylepantry išgirdom varpus. Girdim gi juos ir Vilniuje, kai Katedra kviečia stylepantry tikinčiuosius į sumą ir panašiai. Vilniaus Dievo Gailestingumo Šventovėje visada paskambina varpais sutuokus porą. O štai Italoje varpais skambina beveik nuolatos. Bent jau taip atrodė pirmomis stylepantry dienomis. Aš kaip užmušta miegu lygiai kokias tris valandas, o tada pradedu būdrauti. Mes, mergaitės pirmą naktį miegojom prasivėrusios balkono duris, nes negalėjom atsidžiaugti sicilietiška šilumėle. Kiek buvo neramu pakėlus lovos užtiesalą rasti tik paklodę, stylepantry kuria reikės užsikloti, bet vėliau supratom, kad geriau išsimiegoti nei po ta paklodėle beveik ir neįmanoma stylepantry (žiūriu dabar į savo pūkinę ant lovos ir verkti norisi). Taigi susapnuoti spėjau gal tik vieną sapną, nes tie varpai galiausiai beveik pradėjo vesti mane iš proto ir nori nenori iškilo klausimas: kam gi jie skambina? Supratimas atėjo gal tik po poros dienų. Kai jau buvom ir susitaikę su tuo skambėjimu. Ne